Maxillaria orchidėja

Maxillaria yra įvairi orchidėjų gentis, priklausanti Orchidaceae šeimai, apimanti daugiau nei 600 rūšių. Šie augalai aptinkami įvairiose klimato zonose – nuo žemumų atogrąžų miškų iki kalnuotų regionų. Maxillaria vertinamos dėl dekoratyvinių žiedų, kurie gali būti nuo ryškių ir didelių iki mažų ir subtilių. Kai kurios rūšys taip pat žinomos dėl savo išskirtinių kvapų – nuo saldaus iki aštraus, todėl jos populiarios tarp orchidėjų kolekcionierių ir entuziastų.

Vardo etimologija

Pavadinimas Maxillaria kilęs iš lotyniško žodžio „maxilla“, reiškiančio „žandikaulis“ ir nurodančio žiedo struktūrą, panašią į gyvūno žandikaulį. Gentį pirmą kartą 1811 m. aprašė vokiečių botanikas Karlas Kunthas, kuris ją išskyrė iš kitų orchidėjų remdamasis unikaliomis morfologinėmis savybėmis.

Gyvybės forma

Maxillaria yra daugiausia epifitiniai augalai, augantys ant medžių atogrąžų miškuose. Jų antžeminės šaknys prisitvirtina prie medžių žievės, todėl jos gali sugerti drėgmę ir maistines medžiagas iš aplinkos.

Kai kurios rūšys yra litofitinės, klestinčios ant uolų, arba sausumos, augančios dirvožemyje. Šis prisitaikymas leidžia žandikauliams užimti įvairias ekologines nišas, užtikrinant jų išlikimą skirtingose aplinkose.

Šeima

Maxillaria priklauso Orchidaceae šeimai, vienai didžiausių žydinčių augalų šeimų, apimančiai apie 28 000 rūšių. Orchidėjos garsėja sudėtinga žiedų struktūra ir įvairiapusišku prisitaikymu prie aplinkos.

Svarbiausias šios šeimos bruožas yra simbiotinis ryšys su mikoriziniais grybais, kurie yra būtini sėklų dygimui. Kaip ir kitos orchidėjos, maksilarijos pasižymi plačiu ekologinių adaptacijų spektru, įskaitant epifitizmą, litofitizmą ir augimą sausumoje.

Botaninės savybės

Maxillaria yra kompaktiški arba vidutinio dydžio augalai su pseudogumbais, kurie tarnauja kaip vandens ir maistinių medžiagų rezervuarai. Lapai yra linijiški arba dirželio formos, ryškiai žali ir auga iš pseudogumbų viršūnių.

Gėlės skiriasi dydžiu ir spalva priklausomai nuo rūšies. Jos gali pasirodyti pavienės arba kekėmis, su ryškia lūpa, dažnai puošta ryškiomis spalvomis ar unikaliais raštais.

Cheminė sudėtis

Maxillarias cheminė sudėtis nėra iki galo ištirta, tačiau žinoma, kad daugelyje rūšių yra antocianinų, kurie prisideda prie ryškių žiedų spalvų. Be to, kai kuriose rūšyse esantys aromatiniai junginiai suteikia joms būdingą kvapą.

Kilmė

Maxillaria gentis kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos, įskaitant tokias šalis kaip Meksika, Kosta Rika, Brazilija ir Peru. Šios orchidėjos aptinkamos įvairiame aukštyje – nuo jūros lygio iki kalnuotų miškų 3000 metrų aukštyje.

Jų natūralios buveinės yra tropiniai ir subtropiniai miškai, kur jie auga ant medžių, uolų ir dirvožemio, prisitaikydami prie įvairių klimato sąlygų.

Auginimo paprastumas

Žvakidės laikomos vidutiniškai sudėtingomis auginti, todėl jos tinka patyrusiems orchidėjų mėgėjams. Joms reikia atidžiai prižiūrėti šviesą, temperatūrą ir drėgmę, kad žydėtų gausiai.

Augalas gerai prisitaiko prie auginimo vazonuose, jei jam suteikiamas tinkamas substratas, užtikrinantis gerą drenažą ir oro cirkuliaciją aplink šaknis.

Rūšys ir veislės

Populiarios Maxillaria rūšys yra Maxillaria tenuifolia, žinoma dėl kokosų kvapo, ir

Maxillaria picta, žinoma dėl savo ryškių, dėmėtų žiedų.

Kiti mėgstami augalai yra Maxillaria variabilis ir

Maxillaria rufescens, vertinamos dėl ilgo žydėjimo laikotarpio.

Dydis

Maxillarias dydis priklauso nuo rūšies. Miniatiūrinės rūšys gali pasiekti tik 10–15 cm aukštį, o didesnės rūšys gali užaugti iki 60–70 cm.

Žiedai paprastai būna 2–5 cm skersmens, nors kai kurios rūšys išaugina didesnius žiedus. Dėl kompaktiško augalo dydžio jis puikiai tinka auginti namuose.

Augimo tempas

Maxillarijos auga vidutiniškai greitai. Paprastai jos kasmet išaugina vieną ar du naujus pseudogumbelius, kurie gali žydėti kitą sezoną.

Augimą galima paspartinti pakankamu apšvietimu, reguliariu laistymu ir tinkamu tręšimu. Tačiau per didelis tręšimas gali pakenkti šaknų sveikatai.

Gyvenimo trukmė

Maxillarijos yra ilgaamžiai augalai. Tinkamai prižiūrimos, jos gali klestėti ir žydėti dešimtmečius. Senesni pseudogumbeliai išlieka funkcionalūs, kaupdami augalui maistines medžiagas.

Natūraliose buveinėse jų gyvenimo trukmė gali būti sutrumpinta dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip sausra ar konkurencija dėl išteklių.

Temperatūra

Žandikauliai mėgsta vidutinę temperatūrą, optimali jos riba yra 18–25 °C. Kai kurios aukštikalnių rūšys gali toleruoti trumpalaikius temperatūros kritimus iki 10–12 °C.

Žydėjimui skatinti rekomenduojama naktį sumažinti temperatūrą 5–7 °C.

Drėgmė

Žandikauliams reikalinga didelė oro drėgmė, paprastai 50–80 %. Žemos drėgmės aplinkoje tinkamą drėgmės lygį gali padėti palaikyti drėkintuvai arba vandens padėklai.

Per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvimą, todėl svarbu subalansuoti drėgmę tinkama ventiliacija.

Apšvietimas ir išdėstymas kambaryje

Žandikauliai klesti ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, imituojančioje atogrąžų miškų sąlygas. Idealiai tinka į rytus arba vakarus nukreipti langai. Vidurdienį reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, kad lapai nenudegtų.

Norint užtikrinti tolygų augimą, periodiškai pasukite augalą šviesos šaltinio atžvilgiu. Jei natūralios šviesos nepakanka, ją galima papildyti auginimo lempomis.

Dirvožemis ir substratas

Maxillaria auginimui rekomenduojama naudoti substratą, pasižymintį puikiomis drenažo ir aeracijos savybėmis. Idealų mišinį sudaro:

• Šiurkšti pušies žievė (60%);
• Kiminų samanos (20 %);
• Perlitas arba maži pemzos akmenys (10%);
• Medžio anglis (10 %).

Rekomenduojamas substrato pH yra 5,5–6,5. Kad būtų užtikrintas tinkamas drenažas, vazono dugne įpilkite 2–3 cm storio keramzito arba smulkaus žvyro sluoksnį.

Laistymas

Vasarą žibuoklę reikia reguliariai, bet saikingai laistyti. Naudokite panardinimo metodą: panardinkite vazoną su augalu į šiltą, minkštą vandenį 10–15 minučių, tada leiskite vandens pertekliui nuvarvėti. Laistykite kas 5–7 dienas, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės.

Žiemą laistykite rečiau – kartą per 10–14 dienų. Naudokite kambario temperatūros, dechloruotą vandenį. Leiskite substratui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų, kad išvengtumėte šaknų puvinio.

Tręšimas ir maitinimas

Žandikauliams idealiai tinka vandenyje tirpios trąšos, kuriose yra mažai azoto ir daugiau fosforo bei kalio. Taip pat naudingos trąšos su mikroelementais, tokiais kaip magnis ir geležis.

Trąšas reikia skiesti iki 1/4 rekomenduojamos koncentracijos ir naudoti laistymo metu. Aktyvaus augimo laikotarpiu augalą tręšti kas dvi savaites. Žiemą sumažinti arba visiškai nutraukti tręšimą.

Dauginimas

Geriausias laikas dauginti maksilariją yra pavasarį, kai prasideda aktyvus augimas. Dauginti galima ir vasarą prieš žydėjimo laikotarpį.

Dažniausi dauginimo būdai yra subrendusių ūglių dalijimas ir naujų ūglių įsišaknijimas. Sėklų dauginimas yra retesnis, nes sėkloms dygti reikia sterilių sąlygų ir simbiotinių grybų.

Žydėjimas

Žiedė paprastai žydi pavasarį ir vasarą. Žiedai gali išsilaikyti 2–4 savaites, priklausomai nuo rūšies. Žydėjimas gali kartotis vieną kartą arba pakartotinai ištisus metus.

Reguliarus žydėjimas užtikrinamas tinkama priežiūra, įskaitant reguliarų apšvietimą, pakankamą laistymą ir savalaikį maitinimą.

Sezoninės ypatybės

Pavasarį ir vasarą augalas aktyviai auga ir žydi. Jam reikia reguliariai laistyti, padidinti oro drėgmę ir dažnai tręšti.

Rudenį ir žiemą maksilėžolė pereina į ramybės periodą. Laistymą reikia sumažinti, o maitinimą nutraukti. Augalą reikia pastatyti vėsesnėje ir gerai vėdinamoje vietoje.

Priežiūros ypatumai

Žaliajai viršutinei daliai reikalinga stabili 50–70 % oro drėgmė. Drėgmei palaikyti naudokite drėkintuvą arba pastatykite vazoną ant padėklo su vandeniu, tačiau venkite tiesioginio šaknų sąlyčio su vandeniu.

Tinkamas vėdinimas yra būtinas ligų prevencijai, tačiau augalas yra jautrus skersvėjams.

Priežiūra patalpose

Maxillaria klesti patalpose, esant ryškiai, išsklaidytai šviesai. Idealios vietos yra į rytus arba vakarus nukreipti langai. Karštomis vasaros dienomis pavėsinkite augalą, kad lapai nenudegtų.

Pasirinkite vazoną, kuriame tilptų šaknų sistema; pirmenybė teikiama plastikiniams arba keraminiams vazonams su drenažo angomis. Substratas turi būti šviežias ir gerai vėdinamas.

Persodinimas

Persodinant viršutinio žilvičio augalą (maxillaria), naudokite vazonus, šiek tiek didesnius nei šaknų sistema. Idealiai tinka plastikiniai arba moliniai indai su drenažo angomis.

Persodinkite kas 2–3 metus arba kai substratas pradeda irti. Geriausias persodinimo laikas yra pavasaris, prieš pat prasidedant aktyviam augimui.

Genėjimas ir formavimas

Genėjimas atliekamas po žydėjimo, pašalinant nužydėjusius žiedynus ir senus pseudogumbelius. Tai atjaunina augalą ir skatina naujų ūglių augimą.

Pažeistus arba nudžiūvusius lapus reikia pašalinti, kad augalas išlaikytų dekoratyvinę išvaizdą.

Dažnos problemos ir sprendimai

Maxillaria yra jautri šaknų ir lapų puviniui, kurį sukelia perlaistymas. Profilaktika apima saikingą laistymą ir gerai drenuojamo substrato naudojimą.

Šviesos trūkumas pailgina lapus ir neleidžia žydėti. Pertręšimas gali sukelti šaknų nudegimus.

Kenkėjai

Žandikaulius gali paveikti voratinklinės erkės, tripsai ir skydamariai. Šie kenkėjai pažeidžia lapus, silpnina augalą ir mažina jo dekoratyvumą.

Reguliarus purškimas ir didelės drėgmės palaikymas gali padėti išvengti užkrėtimo. Kenkėjams naikinti naudokite insekticidus arba natūralias priemones, pavyzdžiui, muilo tirpalus.

Oro valymas

Kaip ir daugelis orchidėjų, maksilė padeda išvalyti patalpų orą, pašalindama kenksmingas medžiagas, tokias kaip formaldehidas ir benzenas. Todėl ji puikiai tinka miesto butams ir biurams.

Saugumas

Maxillaria yra netoksiškas augalas, todėl saugus vaikams ir naminiams gyvūnėliams. Tačiau galimos individualios alerginės reakcijos į jo žiedadulkes.

Žiemos priežiūra

Žiemą žibuokles reikia laikyti 15–18 °C temperatūroje. Laistymą reikia sumažinti, kad substratas būtų lengvai drėgnas.

Pasiruošimas pavasariui apima šviesos kiekio didinimą ir laipsnišką temperatūros kėlimą.

Naudingos savybės

Be dekoratyvinės vertės, Maxillaria pagerina patalpų oro kokybę, padidindama drėgmę ir mažindama toksiškų medžiagų kiekį aplinkoje.

Naudojimas tradicinėje medicinoje

Liaudies medicinoje kai kurios Maxillaria rūšys naudojamos aromatiniams aliejams ir natūralioms atpalaiduojančioms priemonėms gaminti.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Maxillaria idealiai tinka vertikaliems sodams ir kabančioms kompozicijoms. Dėl kompaktiško dydžio ji tinka ribotoms erdvėms.

Suderinamumas su kitais augalais

Maxillaria gerai dera su kitais epifitiniais augalais, tokiais kaip falenopsis ir katlėja. Jos sukuria harmoningas kompozicijas soduose ar interjeruose.

Išvada

Maxillaria yra universalus augalas, pasižymintis dekoratyviniu grožiu, nereikalaujantis daug priežiūros ir pasižymintis teigiamais aplinkos veiksniais. Tinkamai prižiūrimas jis taps nuostabiu bet kurio namo ar sodo akcentu.